- pradėjis
- prãdėjis sm. (1)
◊ tuõ prãdėju be nustojimo, be pertrūkio: Būtumėt nurovę linus tum̃ prãdėju, nereiktų eit tokį galą antrą sykį Erž. Negali atstot – tum̃ prãdėju kulia Erž. Į Jurbarką reikėjo dukart tum̃ prãdėju suvažinėt Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
